40d. Žolių valgytojai ir avys

Savaitgalis šįkart išpuolė labai aktyvus. Šeštadienį važiavom į Veprius pas Laimį Žmuidą, kuris gyvena savo rankomis statytame ir žmonos Gabrielės moliu glaistytame šiaudiniame namuke Šventosios upės slėnyje. Vanduo iš šulinio, elektra iš saulės baterijų, maisto laukai driekiasi priešais namuką, kartais tiek susivėlę ar apžėlę ir pasislėpę, kad sunku atskirti ar čia daržovių lysvė, ar tiesiog pieva. Gamtinė žemdirbystė, kurią bandau pritaikyti mūsų dar konstruojamame darže čia išsiskleidžia visu gražumu.
Bet mes važiavome į pasivaikščiojimą ir laukinių augalų ragavimą. Keliolika skirtingo plauko nepažįstamųjų, susirinkę meteorito kraterio miškelyje, rankioja švelniai meslvai rožiniai žydinčias gėlytes ir jas valgo. O gal kepa garšvų blynus. Apžiūri kibiro didumo sudžiūvusį pievagrybį. Pjausčiau bulves mažais kubeliais, nuskustos jos kažkieno rankomis keliavo konvejeriu link manęs iš kitų, jas plovusių rankų. Pjausčiau sibirinius barščius, varnalėšos kotelius ir skirsčiau į puodą sriubai, į keptuvę troškiniui. Visa ekskursija buvo didelis smagumas.
Tą patį vakarą pas tėvus atšventėm mamos dieną ir artėjančią mano gimimo dieną.
Antra savaitgalio diena buvo ne ką mažiau įdomi. Važiavome į Aukštadvarį pas Lauryno klasioką Nerijų, jo žmoną Dalią ir keliasdešimt pilkai rudai juosvų avių. Tų pačių, iš kurių vilnos Dalia suvijo man siūlus megztiniui megzti ir atsiuntė per Kalėdas. Dar nesu mezgusi iš tokio šiltumo gijų, kurios palieka pirštus kiek vaškuotus. Kol Laurynas padėjo Nerijui su tvora, mes su Dalia supratome, kad turime bendrą pomėgį - siuvimą ir kaip Nerijus grįžęs konstatavo: "palikome moteris vienas, tai jos išsitraukė savo mašinas" - taip ir buvo. Dalios penkiasdešimtmetė švediška siuvimo mašina Husqvarna atrodė kaip antikvarinis Porsche. O iš Naujosios Zelandijos atkeliavęs verpimo ratelis apskritai turėtų būti sovokiamas kaip meditacija.
Ilga ilga ir šilta diena praėjo tekstilėje. Dar apsikeitėme turimomis įdomesnėmis sėklomis (nuotraukoje pupos, kurios pagal pasakojimą yra geriausios pupų karalystėje). Vaikas pamiegojo. Tvora buvo baigta. Laukė pirmadienis.

Grįžusi namo nekantravau. Šiandien baigiau siūti lininį sijoną. O pašto dėžutė buvo pilna laiškų nuo draugų, kuriuos seniai reikėjo aplankyti ar pakviesti arbatos.
Gal šis pavasaris ir lėtas (šiandien snigo!), bet vis gi, jis labai neblogas.